pagautė

pagautė: pagaũtė sf. (2) 1. gaunamos tam kartui pajamos iš šalies, prisidūrimas: Vasarą visa ūkinyko pagautė iš sodo Kp. Šio to pardaviau, va ir pagaũtė Kp. Reikia turgun nusivežt koks pūdas dėl pagaũtės Slm. Iš dviejų karvių, menkų kaip ožkos, nedidelė ir neilgam pagautė Vaižg. 2. Kp parama, paspirtis reikalui ištikus: Jam uošviai gera pagaũtė: ko reikia, tą ir gauna Ds. Pagaũtėj tai, kam te sakyt, geras žmogus Trgn. Geras kaimynas – gera pagaũtė Ds. Pirmoja mano pagaũtė buvo par jį Lkm. 3. žr. pagaudas: Pagaudui batai ar sijonas vadinas pagaũtės dalykai Ggr. 4. pasigaunamas, dažnai vartojamas dalykas: Pirmoja pagaũtė (pasigaunamas žodis) pasakyt Lkm. Ant pagautės esąs (parankinis) I.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

pagautė — pagaũtė dkt. Pagaũtė – tai̇̃ ypatingàsis pel̃nas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nuogauda — (neol.) sf. (1) paspirtis, pagautė: Įkapes suspaudžiau kuparėly, tai ir visa mano nuogauda J.Balt … Dictionary of the Lithuanian Language
pagaulys — pagaulỹs sm. žr. pagautė 4: Degtinė – jo pirmasis pagaulỹs Gmž. Toks jau jo pagaulỹs (pasigaunamas žodis) Rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pagautis — 2 pagaũtis sf. (2) Lkm žr. pagautė: 1. Daug darbo su linais, ale užtat labai gera pagaũtis gaspadoriui K.Būg(Kp). 2. Dabar iš vaikų didelė pagaũtis Trgn. Jis greitas ant pagaũties Trgn. Par jį visada gausi pagaũtį Trgn … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias